{"id":15,"date":"2026-03-18T22:13:15","date_gmt":"2026-03-18T21:13:15","guid":{"rendered":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/2026\/03\/18\/ar-misku-atkurimas-is-tiesu-gali-atveinti-planeta-ir-kur-reikia-sodinti-medzius\/"},"modified":"2026-03-18T22:15:40","modified_gmt":"2026-03-18T21:15:40","slug":"ar-misku-atkurimas-is-tiesu-gali-atveinti-planeta-ir-kur-reikia-sodinti-medzius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/2026\/03\/18\/ar-misku-atkurimas-is-tiesu-gali-atveinti-planeta-ir-kur-reikia-sodinti-medzius\/","title":{"rendered":"Ar mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas i\u0161 ties\u0173 gali atv\u0117inti planet\u0105 ir kur reikia sodinti med\u017eius"},"content":{"rendered":"

\"Ar<\/p>\n

Ar mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas i\u0161 ties\u0173 gali atv\u0117inti planet\u0105 ir kur reikia sodinti med\u017eius<\/h1>\n

Dideli\u0173 mast\u0173 med\u017ei\u0173 sodinimas da\u017enai pristatomas kaip pagrindinis sprendimas kovai su klimato at\u0161ilimu. Ta\u010diau jo tikrasis poveikis temperat\u016broms vis dar n\u0117ra gerai suprastas ir labai priklauso nuo pasirinkt\u0173 viet\u0173. Neseniai atlikta analiz\u0117 parod\u0117, kad mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas gali tikrai atv\u0117inti \u017dem\u0119, ta\u010diau rezultatai labai skiriasi priklausomai nuo region\u0173 ir taikom\u0173 strategij\u0173.<\/p>\n

Mi\u0161kai veikia klimat\u0105 dviem b\u016bdais. Vienu metu jie absorbuoja anglies dvidegin\u012f, ma\u017eindami jo kiek\u012f atmosferoje ir atv\u0117sindami planet\u0105. Kitu metu jie kei\u010dia vietin\u0119 aplink\u0105, pakeisdami saul\u0117s \u0161viesos atspind\u0117jim\u0105, vandens garavim\u0105 ir pavir\u0161iaus nelygum\u0105. Tropin\u0117se srityse med\u017eiai skatina garavim\u0105 ir suformuoja debesis, atspindin\u010dias saul\u0117s \u0161vies\u0105, kas suma\u017eina temperat\u016bras. Tuo tarpu \u0161altose srityse, kaip Sibiras ar Kanada, tams\u016bs mi\u0161kai absorbuoja daugiau \u0161ilumos nei snieguotos ar \u017eol\u0117tos pavir\u0161iai, kas gali vietoje at\u0161ildyti atmosfer\u0105.<\/p>\n

Trys mi\u0161k\u0173 atk\u016brimo scenarijai buvo palyginti naudojant pa\u017eangius klimato modelius. Pirmasis numato masi\u0161k\u0105 mi\u0161k\u0173 atk\u016brim\u0105 beveik 900 milijon\u0173 hektar\u0173 plote, daugiausia vidutini\u0173 platum\u0173 ir borealin\u0117se zonose. Antrasis koncentruojasi \u012f tropines sritis, o tre\u010diasis, kiek ma\u017eesnio mas\u0161to, apima apie 440 milijon\u0173 hektar\u0173. Rezultatai rodo, kad visi \u0161ie scenarijai sukelia global\u0173 atv\u0117sinim\u0105, ta\u010diau skirtumai yra ry\u0161k\u016bs. Tropinis scenarijus, nors ir ma\u017eesnio mas\u0161to, pasi\u017eymi beveik tokia pat efektyvumu kaip ir ambicingiausias, nes i\u0161vengia auk\u0161tose platumose stebim\u0173 at\u0161ilimo poveikio.<\/p>\n

Vietiniu lygmeniu mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas ai\u0161kiai atv\u0117sina tropikus, didindamas dr\u0117gm\u0119 ir debesuotum\u0105. Amazonijoje, Centrin\u0117je Afrikoje ir Pietry\u010di\u0173 Azijoje temperat\u016bros ma\u017e\u0117ja d\u0117l \u0161e\u0161\u0117lio ir padid\u0117jusios evapotranspiracijos. Tuo tarpu borealin\u0117se zonose sniego ir \u017eoli\u0173 pakeitimas mi\u0161kais patamsina dirv\u0105 ir sulaiko daugiau \u0161ilumos, kompensuodamas dal\u012f anglies dvideginio absorbavimo naudos.<\/p>\n

Kitas svarbus rei\u0161kinys yra mi\u0161k\u0173 nuotolinis poveikis. Pavyzd\u017eiui, mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas Europoje ar \u0160iaur\u0117s Amerikoje gali pakeisti atmosferos ir vandenyn\u0173 sroves, veikdamos temperat\u016bras tolimose srityse. Taigi, netinkamai pasirinkti projektai gali netgi pabloginti at\u0161ilim\u0105 kitur, sustiprinant kar\u0161\u010dio bangas ar sutrikdydami krituli\u0173 re\u017eimus.<\/p>\n

Studija pabr\u0117\u017eia, kad nauj\u0173 mi\u0161k\u0173 vieta yra tokia pat svarbi kaip ir j\u0173 plotas. Tikslingas mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas tropin\u0117se ir subtropin\u0117se srityse maksimizuoja klimatin\u0119 naud\u0105, tuo tarpu med\u017ei\u0173 sodinimas poliarin\u0117se ar vidutini\u0173 platum\u0173 srityse gali kartais tur\u0117ti prie\u0161ing\u0105 poveik\u012f. Klimato politikos turi atsi\u017evelgti \u012f \u0161ias sud\u0117tingas dinamikas, norint optimizuoti mi\u0161k\u0173 atk\u016brimo projekt\u0173 poveik\u012f.<\/p>\n

Galiausiai, net pats geriausias mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas gali suma\u017einti pasaulio temperat\u016br\u0105 tik keliais de\u0161imtimis laipsnio iki 2100 met\u0173. Tai vis dar nepakanka, kad b\u016bt\u0173 pasiekti Pary\u017eiaus susitarimo tikslai be radikalaus \u0161iltnamio duj\u0173 emisij\u0173 ma\u017einimo. Mi\u0161kai atlieka esmin\u012f vaidmen\u012f, ta\u010diau jie negali pakeisti ambicingos energetikos transformacijos.<\/p>\n

\n

Cr\u00e9dits et attributions<\/h2>\n

Source principale<\/h3>\n

DOI\u00a0:<\/strong> https:\/\/doi.org\/10.1038\/s43247-026-03331-3<\/a><\/p>\n

Titre\u00a0:<\/strong> Reforestation scenarios shape global and regional temperature outcomes<\/p>\n

Revue : <\/strong> Communications Earth & Environment<\/p>\n

\u00c9diteur : <\/strong> Springer Science and Business Media LLC<\/p>\n

Auteurs : <\/strong> Nora L. S. Fahrenbach; Steven J. De Hertog; Felix J\u00e4ger; Peter J. Lawrence; Robert C. Jnglin Wills<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ar mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas i\u0161 ties\u0173 gali atv\u0117inti planet\u0105 ir kur reikia sodinti med\u017eius Dideli\u0173 mast\u0173 med\u017ei\u0173 sodinimas da\u017enai pristatomas kaip pagrindinis sprendimas kovai su klimato at\u0161ilimu. Ta\u010diau jo tikrasis poveikis temperat\u016broms vis dar n\u0117ra gerai suprastas ir labai priklauso nuo pasirinkt\u0173 viet\u0173. Neseniai atlikta analiz\u0117 parod\u0117, kad mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas gali tikrai atv\u0117inti \u017dem\u0119, ta\u010diau rezultatai… T\u0119skite Ar mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas i\u0161 ties\u0173 gali atv\u0117inti planet\u0105 ir kur reikia sodinti med\u017eius<\/span> skaitym\u0105<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"class_list":["post-15","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-aplinka","entry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16,"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15\/revisions\/16"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/biodiversityreview.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}